BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nesu

2015-12-04 parašė Tadas Lomanas

“Įgarsinta versija :)”

jau gan seniai aš nesu, šis įrėmintas srautas
ir tie namai, bei pastogės, o taip pat ir ugnis
nesu aš vien tik žmogus ar grynai žemės vaisius
na ir nesu tuo kuo būti per amžius ir neketinau

nesu aš kryžkelės, tarpupiai, jūros ar dykumos
taip pat nesu paskutiniai mirties kliedesiai
ir aš nesu senos pasakos, be to - ir naujos pašvaistės
aš nežinau kiek jau metų taip negyvenau

nenoriu spengti tyla, kuri net nesibaigia
raudona vakaro saule, kad ir kiek ji giliai
man juk gerai tiesiog būti, po šio šviesulio sauja
ir atlapota širdim vėl kvėpuot tavyje

dar aš nesu praraja, ir nenoriu atryti
nei išgaravusių upių, nei tam tikrų pranašų
aš ateinu nepranešęs taip pat ir išeisiu
laimingas, mylintis.. kartais apaugęs mišku

ir aš nesu vien ramus arba tik tai paklaikęs
nebelaikau tų žaibų - asmenine ranka
nėra svarių priežasčių ir juo lab nereikia
nors vis dar vaikas - žaist kiekviena elektra

ir aš nesu jūsų vizijos arba laimės miražai
kartu tikrai neateis jokio teismo naktis nei diena
aš nedaužysiu prekystalių nei vergijos vitražų
bet gal paglostysiu kartais prieš miegą tave

Rodyk draugams

2015-12-01 parašė Tadas Lomanas

mieloji mano, kur gi tu pradingai
užsnigo pievas, bet jau tirpsta ledai
ereliai, varnos ir dar juodvarniai trys
per dieną plaikstos ir gaivina akis

prigėręs žodžių - melodingų garsų
per slidų purvą vos ne vos paeinu
pats sau piemuo ir pats sau vilkai
kaip grožį svieto savimi išlaikai

po pietų saulė - švaistės tris minutes
žadėjo dangūs, kad pokyčius neš
aplink namus randu keistokų ženklų
greičiausiai stirnos, o gal jų buvo du…

pritilus kompams - išgirstam savo šakas
linguoja dainą, nes pasiilgo manęs
jaučiuos užspeistas ir tuo pat metu
kur noris vaikštau ir ieškau tavo ženklų

Įgarsinta versija :)

Rodyk draugams

2015-11-30 parašė Tadas Lomanas

man negalima eit į svečius
įsimyliu kiekvienus gražesnius pečius
atėjo laikas pajudėti ratu
sugrįžau į save ir nežinau kuo esu

tik vėjas šneka - pramink nematomą taką
man nedrąsu - plaukt tarp pilkų debesų

labai panašūs, tarsi nebuvo visai
begalės metų, lyg dievo saujoj vaikai?
aš gaudau ryšį - nesuprantu, jis yra
neuždaryta - nors visata ši pilna..

mojuoji šaką - bet aš laikaus, aš kvailys
gal nesimato - šis paukštis bijo nuskrist

šioj realybėj - penki pasauliai naujai
dievas ne knygoj, ne vien žvaigždėj ar giliai
vingiuoja upės, gal iš širdies ar į ją
o mano rankoj - tavo astralo ranka

greičiausiai matot - nusišypsokit ir man
ant tuščio tako - amžino vėjo vardan

sulauki saulės ir nusileidžia šviesa
gera pajausti - nors tik nuspėji už ką
kaip išbanguoji - nuo vakar ligi rytoj
snaigėm nusėdi, to pačio klevo šakoj

mes viską matom - o jaučiam netgi daugiau
ir vėjams sakom - tai ką nutylim net sau

Įgarsinta versija :)

Rodyk draugams

2015-10-28 parašė Tadas Lomanas

man patinka linguoti, medžiais visų miškų
lapais plasnoti virš žemės, virš debesų
eiti rudeniu, bristi jo delnuose
šokti ir juoktis savų beržų kasose

patinka mylėti, taip kad netilptų širdy
tylėti - kai viską pilnai jauti
žiūrėti į pievas, dainuoti su jų žiedais
ir glostyt laukus, saulės pirmais spinduliais

patinka pabusti žvaigždynams dylant skliaute
užmigti pavargus, kartu su pirmąja žvaigžde
įkvėpti miglas, atverti plačiai jausmus
gyveti lyg būtum mylinčio Dievo sūnus

Įgarsinta versija :)
Įgarsinta versija nr.2 :)

Rodyk draugams

2015-10-09 parašė Tadas Lomanas

lengvas mano pasaulis - talpūs mano namai,
o aruoduose kvepia, rudeniu obuoliai
noriu dar palengvėti, dar keliais vakarais
ir su vėjais kalbėti, ir tylėt su vaikais

žaisti amžiną vyksmą, keist pasaulių kryptis
lydant kas vakarykščia, lipdant sieloms akis
kreipti širdį į šviesą, į save ir į jus
mano mylimus žmones, tėvo mano vaikus

kada šalnos užkloja ir ryškėja skliaute
žvaigždės, debesys, rojus… ta gili visata
lapai krinta be vėjo, šerkšnas spindi žolėj
ir širdis išplatėja - amžinybės plotmėj

Įgarsinta versija :)

Rodyk draugams

Pamačiau (Indostanas…)

2015-10-07 parašė Tadas Lomanas

Lamaistai doroja miškus
vietoj jų pastatydami gompas
ten kartoja prasmingus žodžius
ir deje, bet nedaug tesupranta

ten upeliais grūdai ir medus
nyksta dūmuose vakaro žaros
šypsos jie ten dažniausiai už du
o valstiečiai už du sėja marą

o gyvačių slėnio centre
įsikirtus karališka kobra
ir kitoms čia dabar ne vieta
nors ji gieda: “Mylėkime gamtą”

pamylėjo visom prasmėmis
ir visais neįmanomais būdais
styro šiukšlių kalnai krantuose
ir mandyrai betoniniais rūbais

duobėje ir aukštai kalnuose
per garsiakalbius murma žodžius
rytas, vakaras ir per pietus
virš galvų jiems dirbtinis dangus

sutinku, kad labai nuostabu
kai per gamtą mus Dievas maitina
bet čionai stabas virsta dievu
ir už maldą tu gauni mašiną

čia jauties lyg kurorto centre
sanatorijoj, psichiatrinėj
tik neaišku ar sveiksta dvasia
nuo neaiškios kokybės benzino

dar mačiau atsodintus miškus
dykumos jau apleistą miražą
ir deje nelaimingus veidus
tų kurie ėmės keist šį peizažą

dienomis jie sodina miškus
deklaruoja, kad eina prieš lažą
o naktim išsitraukia kirvius
ir kaimynams palieka tik gražą

jie kartoja: “jokių ritualų
mūsų praktika - žemės darbai”
realybė arti Emiratų
meditacijos ir tauškalai

Ir tik uolos dar primena Dievą
tą koksai buvo jis pradžioje
Okeanas banguoja per dieną
po žvaigždėm grįžta vėl į save

Puttapartis 2011.04.14

Rodyk draugams

2015-08-17 parašė Tadas Lomanas

mano medžiai auga - augu kartu su jais
į mėlyną dangų į saulę.. jie šakomis aš plaukais
ir noksta laukinės slyvos, po tokiu savu skliautu
jauti sutirštėjusią tylą, net gervės tyli kartu

o erdvės kalba, dainuoja… kartais murma maldas
beržai per dieną linguoja, ir krenta temstant rasa
sutemus merkiasi žvaigždės, rugpjūčio juodam dangui
pelėdos cypauja jaunos… tylus meteorų lietus

tankėja ribos… lapoja… jau jaučiasi jų dvasia
savim mane atkartoja.. manim papildo save
kvėpuoja žemė.. alsuoja… po padų kieta oda
kartu su širdim pulsuoja, kai tyli - taip pat su ja

Įgarsinta versija :)

Rodyk draugams

2014-12-10 parašė Tadas Lomanas

gali kiek nori klausti, kodėl būtent dabar atėjai
širdis ir taip visus atsakymus jaučia…
ak Meile… tu ne vienintelė dėl kurios verta gyventi,
bet argi tai gyvenimas be tavęs?

ir neišmelsi iš tavęs, neišgudrausi - ir gerai…
sodinu tau lizdą, kad turėtum kur išsiskleisti
kai trumpam pasitrauki - norisi sekti paskui
bet argi tave pavysi begalybėj visatų?

tu lyg paukštė netyčia nuvyta sugrįžti negreit
nekreipi dėmesio į metų laikus, nenoriai palieki vaikus…
kiek kartų mačiau tavo veidą, tekėjimą tavo jaučiau
o nesugebėjau išsaugot - gal šį kartą…

Rodyk draugams

2014-12-07 parašė Tadas Lomanas

parlydėjai namo… rankos beveik nebešvyti
kuriuo ateisi keliu? žodžių nebeklausysiu

gal saulę neši plaukuos ar drėgną vakaro vėsą
ne kiekvieną kartą lenkiuos ir ne kas kartą į šviesą

apaugom ne tik miškais, ne vien tylom ir į gylį
daug kartų dar pasikeis, kol kryptis apčiuopsim mylint

žemė nori žydėt, giria po lietaus garuoti
lizdai vaikus išsūpuot, pavasarį paukščiai dainuoti

visi mes trokštam gyvent, o ne kaip nors egzistout
kartais giliai užsimerkt, pasaulio ritmu linguot…

Įgarsinta versija

Rodyk draugams

Judam

2011-06-22 parašė Tadas Lomanas

mes keleiviai - dievo karvutės
pasileidę per pievas basom
pasinėrę į sietuvas upės
ir prigulę po gluosnių šakom

mes tekėjimas visko po daug
po klevais, po beržais ir dangum
aš ir vėl šitiek visko matau
vėl ir vėl aš esu net žmogum

aš braidau po žolynų miškus
po žiedynus net rasai užklupus
ir stebiu savo Tėvo darbus
laukiu kolei pareis pakalnutės

ir matau kaip keliauja dangus
debesų lygumom pasipuošęs
ir šypsausi sutikęs draugus
kai pabūt su manim susiruošia

bent trumpam paklajojam kartu
po žalumą ir gaivą takelių
o tada vakariniu skliautu
tyliai sklendžia spalvotas birželis

teka mėnuo ir krinta rasa
krinta žvaigždės ir virpa šakelės
ir sapnuojas man jūsų kalba
o virš mūsų plasnoja naktelė

Rodyk draugams