2011-06-22 parašė Toltik
mes keleiviai - dievo karvutės
pasileidę per pievas basom
pasinėrę į sietuvas upės
ir prigulę po gluosnių šakom
mes tekėjimas visko po daug
po klevais, po beržais ir dangum
aš ir vėl šitiek visko matau
vėl ir vėl aš esu net žmogum
aš braidau po žolynų miškus
po žiedynus net rasai užklupus
ir stebiu savo Tėvo darbus
laukiu kolei pareis pakalnutės
ir matau kaip keliauja dangus
debesų lygumom pasipuošęs
ir šypsausi sutikęs draugus
kai pabūt su manim susiruošia
bent trumpam paklajojam kartu
po žalumą ir gaivą takelių
o tada vakariniu skliautu
tyliai sklendžia spalvotas birželis
teka mėnuo ir krinta rasa
krinta žvaigždės ir virpa šakelės
ir sapnuojas man jūsų kalba
o virš mūsų plasnoja naktelė
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (3)
2011-05-23 parašė Toltik
Jūs išvykot ir verkia dangus,
nors kvatojasi žemė žiedais
kvepia pievos ir bičių medus
ir klajojantys žvilgsniai laukais
jūs ištirpot dulkėtoj migloj
įsisupę į tylą birželio
po beržais, dangumi ir šakom
šalia smėlio ir žvyro takelio
ir atrodo lyg buvo ar bus
kalnas tas pastatytas iš rūko
iš šviesos, kur rausvėja dangus
ir truputį vaivorykštės trūko
tik drugiai, tik vanduo ir žmogus
atsigulęs į popietę basą
širdys supasi, širdys pabus
išragavę tekėjimo lašą
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (0)
2011-05-19 parašė Toltik
Ten prabudo erdvė… o aš čia.. gal tik pusė
tik lašas iš jūros
Saulė slenka aukščiau danguje
bitės dūzgia pajutę artumą
Ir aplanko kitoj erdvėje
virš galvos nubraižydamos spiečių
aš viršuj, bet geriau širdyje
na, o ji po klevais tarp aviečių
nors arti ir visur namuose
bet nelemta mums čia įsilieti
ir kriokliai stačiuose kalnuose
iš šešėlių išeina į šviesą…
Rumtek 2011-04..
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (1)
2011-05-19 parašė Toltik
man taip lengva rašyti eiles
apie vakarą, rytą ir žolę
bet renkuosi sodinti gėles
ir braidyt po pražydusį grožį
apie daug ką dar neparašiau
o dabar jau žinau - ir neverta
juk gyvenimas teka vaga
amžinybę ir medžiai supranta
ir atrodo tiek daug pajutau
Tau dėkingas už šitą kelionę
vėl mes dviese, o trečio per daug
bet snieguoti šlaitai nevilioja
man per lengva - todėl nerašau
aš ragauju, gėriuosi dėlione
iki dugno pasaulį išjaust
gimdant žemėje naują svajonę
Yaksum 2011.04.05
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (2)
2011-02-28 parašė Toltik
Sveiki kas gyvi,
Šią vasarą, liepos mėnesį Tado sodyboje ir apylinkėse organizuojama “Tikro Gyvenimo Stovykla”. Laukiami visi kas nori pailsėti nuo miesto rutinos, susipažinti su naujais žmonėmis, susitikti su senais draugais. Paklausyti, papasakoti, parodyti ir pasidalinti. Ieškosime būdų kaip kitaip leisti laiką gamtoje, netrukdant jos tobulumui.
Planas labai paprastas:
1. susiorganizuojam laisvo laiko liepos mėnesiui ir atvažiuojam pas Tadą. Visai nesvarbu ar turėsite tik laisvą savaitgalį ar visą mėnesį.
2. atvykę veikiam ką norim. :)
Kolkas žinom tiek, kad bus savaitės išgyvenimo žygis į “slaptą vietą, kur joks žmogus neužklyta”. Bandysim maitintis maistu kurį rasim gamtoje, įsirengsim laikiną stovyklą, pažindinsimės su laukiniais augalais ir gyvūnais, užsiimsim kita širdžiai miela veikla.
Turėtų vykti jogos praktiniai užsiėmimai su Indijoje šiuo metu patirtį kaupiančia Ieva. :) kai grįš, ji galės papasakoti daugiau.
Jei bus norinčių galėsim statyti naują pirtelę-palapinę-namuką Tadui. Medžiagas rinksimės ir projektą kursim vietoj.
Taip pat yra laukiamos bet kokios iniciatyvos iš norinčių pasidalinti sava patirtim. Svarbu, kad tai būtų “tikra”, nuoširdi veikla, suteikianti mūsų gyvenimui prasmės ir džiaugsmo.
Kolkas tiek, draugai. :)
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (21)
2011-01-24 parašė Toltik
būtų gera dar kart išsiskleist
ir miškais lietuje sudrėkintais
pasipuošti, nušvist ir įkaist
ir plasnoti drugeliais ant pirštų
ir norėti norėt gal net trokšti
dykumų vidury tos sausros
to lietaus taip gaivinančiai minkšto
iš gimtinės padangės melsvos
ir aš noriu vėl vėju maitintis
kaist ir tirpti nuo tavo traukos
vieną sapną kas naktį dalintis
jaust kaip upės bangas atkartos
išsitrint, panaikint, sumaitinti
vakare po žvaigždėta tamsa
tai kas užtvenkia tėkmę į viltį
ir užstoja šešėliais tave…
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (2)
2011-01-12 parašė Toltik
Jei labai trumpai tai jaučiu
jei ilgai - tai ir vėl sutrumpėja
tie atstumai tarp mūsų žvaigždžių
ir aprimsta nenuoramos vėjai
jeigu žvelgt iš aukštai ar miškų
tai tiesiog tu paslydai ir žėri
praraja po dangum gal skliautu
kol pusnis su bala susilieja
ir jei viską visai atvirai
tai seniai nebėra ką užverti
tik naktis - jos taip pat nebėra
kažkam laikas pasaulį sutverti…
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (1)
2010-12-21 parašė Toltik
jis prisėdo ant skardžio sugėręs savim horizontus
melsvą vakaro vėsą ir gelsvą vidudienio tylą
ir į jūros pakrantę jis pamerkė savąją tiesą
vėjas glosto ištirpusį kopų švelnumą
susitikom palaukėj, prie miško, ant kalno ir lyjant
genant darganai stipriai apdirskusį dangų
jis dainavo pasauliui ir skruzdėlei amžiną džiugesio tylą
man ramu kol ilsiuos ant jo rankų
aš matydavau jį naktimis mėnesienai liepsnojant
kada sodai nurimę sapnuoja kitas kasdienybes
ir jaučiau tas pėdas basomis nežinia kur žingsniuojant
tarsi būčiau ir vėlei save išsitrynęs
jis ir aš - mes mylėjome moterį dvynę
artimesnę už žemę, jaukesnę nei pievos gaivumas
kaip ir mes jinai buvo lengvai, bet visur pasimetus
po dalelę kas kartą surasdavom širdžiai prabudus
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (0)
2010-12-19 parašė Toltik
…stovi žmonės prie taigos, vėjas plaukus šukuoja:
“eikit namo - jūsų laikas, kitokiom spalvom pulsuoja…”
ir susirinkę žaislus, traukia vergai į miestą
neatsikirpę Tunguskos į begalybę nutiestos…
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (1)
2010-12-19 parašė Toltik
nusispjoviau į tamsą, bet užsimerkiau į šviesą
labai jau viskas ne tikra, tačiau vistiek sėdim dviese
ir nesinori išeiti, o pasilikus išviešins
juokai akimirksniu baigsis kai tikrą veidą nupiešim
sušala odos į sniegą, į užsisaksčiusį dangų
įkibę medžiai nutiesia, pirštuotai amžiną dangą
pro skverną šypsosi balsvas, ne mano ir ne likimo
mėnulio purvinas lankas, po debesim pilkšvo grimo
aš pajudėsiu, aš kelias, takelis, perėja, tiltas..
pajuodęs šimtmečių kauksmas, nutilęs rytmetį šilas
ir pasiėmęs už rankos, kasų, svajonių ar rimo
stovėsiu vieškeliams klumpant, ant netvarkingų arimų
bet atsijosiu ir kilsiu, nors be sparnų, bet pagautas
pūgos švelnaus pajautimo, kur atkartojamas skliautas
kur tyli akys spalvotos, bet vis ne tos nors ir lauktos
sustingę ties paskutine.. eilute gurgančio srauto
Rodyk draugams
temos: Kita | Komentarai (0)
