BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sparnuoti

jie dar retkarčiais kalba, kad mes - buvom sparnuoti
mokėjom žiūrėti kiaurai ir išlydyti protų ribas
ir taip noris tikėt - bet sunku prisimint kaip mosuoti
kada žvilgsnis lyg aidas klajoja po dangstomas sniegu kalvas

dar jaučiu ritmus šnabždesio: “jie šypsojosi tarsi mylėtų,
tarsi neštų širdyse kažką ko labai nesinori pamest…”
bet liečiu tuos pečius po apsiaustu gerokai dulkėtu
pirštai tapo sugrubę.. o gal mes apaugom žieve?

gal įleidom šaknis savo žemėse - po galingų svajonių pavėsiu
ir banguojam kartu su dangum, o vibracija mūsų reta
nesvarbu kas teisus ir visai nesvarbu, kad nutiesiu
švelnų tinklą jausmų tarp visatų - surasiu tave rasoje

mes taip mėgom skraidyt, o dabar vėl išmokom žingsniuoti
nes šaltoka nuolat alsuot atviroj erdvėje
kol liepsnojom melsva ugnimi - sielos norėjo garuoti
tenka plautis prieš sėją rankas tavame lietuje

Įgarsinta versija :)

Patiko (1)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Sparnuoti”

  1.   Suakmenėję rašo:

    Gražus eilėraštis. Būk laimingas :)

Rašyk komentarą