BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

man negalima eit į svečius
įsimyliu kiekvienus gražesnius pečius
atėjo laikas pajudėti ratu
sugrįžau į save ir nežinau kuo esu

tik vėjas šneka - pramink nematomą taką
man nedrąsu - plaukt tarp pilkų debesų

labai panašūs, tarsi nebuvo visai
begalės metų, lyg dievo saujoj vaikai?
aš gaudau ryšį - nesuprantu, jis yra
neuždaryta - nors visata ši pilna..

mojuoji šaką - bet aš laikaus, aš kvailys
gal nesimato - šis paukštis bijo nuskrist

šioj realybėj - penki pasauliai naujai
dievas ne knygoj, ne vien žvaigždėj ar giliai
vingiuoja upės, gal iš širdies ar į ją
o mano rankoj - tavo astralo ranka

greičiausiai matot - nusišypsokit ir man
ant tuščio tako - amžino vėjo vardan

sulauki saulės ir nusileidžia šviesa
gera pajausti - nors tik nuspėji už ką
kaip išbanguoji - nuo vakar ligi rytoj
snaigėm nusėdi, to pačio klevo šakoj

mes viską matom - o jaučiam netgi daugiau
ir vėjams sakom - tai ką nutylim net sau

Įgarsinta versija :)

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą